kinis

1 kìnis sm. (2) 1. K gyvulio (ppr. kiaulės) guolis, migis: Kiaulės guli kìny J. Žino šerno kinį ir vilkų kelius S.Nėr. Kiaulėms kìnyje gulėti nešalta Nmk. Mes kiaules tiek nupenėjom, kad jau iš kìnio nebepasikela Vkš. Įdėk kiaulei šiaudų – jokio kìnio neturia Skd. Kiaulė kinį taisos, greit paršiuosis Šlv. Kiaulė įsirausė į kìnį ir miegojo Šmn. Paršeliai po vienas kito lindo iš kìnio Prnv. Pažiūrėk, koks suverstas kinis! Al. Meška sau sunešė į kinį visą medų rš. Pelė, savo vaikus palikusi savo kinė[je], pati išejo medžioti PP84. Voverėlės tik kada ne kada išlenda iš savo minkšto kinelio pasišokinėti rš. Tavo lova sujaukta kaip kiaulių kìnis Grd. | Razbaininkų kinis LTR. 2. kraikas, iš kurio daromas guolis: Parnešk kìnio kiaulėms Slnt. Kiaulėms kinį įdėjau gerą, galia miegoti Lkv. 3. lizdas, gūžta: Mūsų berže varnos kìnį susinešė Vkš. Kam paėmei visus kiaušius iš kìnio, reikėjo padį palikti Vkš. Višta tupi kìnė[je] Mžk. Radau medy kinį, tik nežinau kokio paukščio Jsv. Vivirsys suvijo kinį ant pasėtos dirvos BM350(Vkš). 4. prk. suverstas nešvarus, prastas žmogaus guolis: Sutvarkyk tą savo kìnį, juk ne kiaulė tesi, kad teip apsileidai! Slnt. Uždenk savo kìnį, dar žmonių gali ateiti! Varn. Lipk greičiau iš savo kinio! Rs. Tenai dieną ir naktį ant kieto kinio sėdėjo ir miegojo I. Tiesiai iš kinio ir valgyti, o praustis nereikia, ką? Rs. ^ Iš kinio į šikinę (nespėjo atsikelti, tuoj puola valgyti) Jrb. 5. TP1880,2 prk. netvarka: Ano kambarė[je] didžiausias kìnis Mžk. 6. žr. 2 kinis 5: Statyk po šituo kiniu samtį, ba čia visuomet sugaunam Mrc.